Vėl streptokokas gerklėje?

Nusprendžiau plačiau aptarti streptokokinę infekciją. Galbūt šiek tiek pavėluotai, tačiau vis dar tenka konsultuoti vaikus, kurie jau trečią ar kažkelintą kartą vartoja antibiotikus dėl šios infekcijos, ir tėvai nebesupranta, ką mes čia gydome – vaikas, rodos, jaučiasi visai neblogai, tad kam tie antibiotikai? Be to, streptokokas iš mūsų aplinkos tikrai neišnyks ir dar apie šią bakteriją nemažai išgirsime ateityje. Apžvelgus duomenis, susirgimų šia infekcija padažnėja rudenį ir žiemą.

Suprantu mamas ir tėčius, kuriems nerimą kelia nuolat skiriami antibiotikai, kai greitasis Strep testas yra teigiamas. Taip pat suprantu ir gydytojų pasimetimą, nes nebeaišku, kaip padėti vaikui, kuriam teigiamas testas būna kiekvieną kartą susirgus. Informacijos apie rimtas streptokokų sukeltas ligas ir komplikacijas gausu, todėl suprantama, kad ne vienas išsigąsta paskaitęs apie tai.

Pirma, manau, reikėtų išsiaiškinti vieną painiavą – streptokokinis gerklės uždegimas, angina ir skarlatina yra skirtingos ligos, sukeliamos to paties sukėlėjo – bakterijos Streptococcus pyogenes, dar vadinamos Streptokoku A arba A grupės β hemoliziniu streptokoku. Nemažai sąmyšio kelia ir tas faktas, kad daugybė žmonių yra tiesiog streptokoko nešiotojai ir jokių simptomų nejaučia. Deja, nieko nenujausdami tokie žmonės platina bakteriją ir gali apkrėsti kitus.

Kita problema, susijusi su bakterijos nešiotojais, yra tokia: kai toks vaikas ar suaugęs suserga įprasta virusine infekcija, parausta ir tampa skausminga gerklė, padaromas greitasis Strep testas ir jis būna teigiamas. Tuomet gydytojas nedvejodamas skiria antibiotikus nuo streptokokinės infekcijos, nes juk – bakterija! Nors toks vaikas jaučiasi gerai, gerklės skausmas yra pakenčiamas, o kraujo tyrimai „nieko“ nerodo – tiksliau, rodikliai daugiau nurodo virusinę infekciją: CRB neaukštas ir kraujo tyrime dominuoja limfocitai. Kodėl taip atsitinka?

Įprasta situacija – vaiko imuninė sistema atpažįsta streptokoką gerklėje, be nemano, kad tai itin pavojinga bakterija - leidžia jam trumpam apsistoti kaip svečiui, tik nuolat prižiūri, kad šis nedarytų betvarkės ir vaikas nieko nejaustų. Bet kai vaikas, nuėjęs į darželį ar mokyklą, susiduria su nauju virusu, kuriuo pasidalina draugai ir priima į savo kvėpavimo takų gleivinę, imuninė sistema puola aiškintis, kas leido, kol ji rūpinosi streptokoku, priimti naujus svečius - tokius triukšmautojus ir niokotojus, kaip virusai. Kol imuninė sistema bando virusus pašalinti (tuo metu vaikui įprastai parausta gerklė, gal kiek pakarščiuoja, nežymi sloga atsiranda ir t.t.), streptokokas, pajutęs laisvę, pradeda daugintis. Tuo metu, akivaizdu, kad padarytas Strep testas bus teigiamas. Bet tik imuninė sistema, susitvarkiusi su virusu, atsigręžia ir pamato suaktyvėjusį streptokoką, pati pradeda jį slopinti ir vėl viskas grįžta į savas vėžias. Na, puikiai žinome, ilgai svečiu nebūsi, tad po kurio laiko imuninė sistema išveja streptokoką ir žmogus išbraukiamas iš bakterijos nešiotojų sąrašų.

Nurodoma, kad net 3 iš 10 vaikų ir 1 iš 10 suaugusiųjų, besiskundžiančių gerklės skausmu dėl virusinės infekcijos ar kitos priežasties, A grupės streptokokų testas bus teigiamas.

O kas, jei vaikas iš tiesų apsikrėtė A grupės streptokoku ir pasireiškė infekcija su gerklės paraudimu? Tuomet natūraliai kyla klausimas – kas sakė, kad vaikas nepajėgus nugalėti bakterijos pats? Juk mūsų imuninė sistema turi visus mechanizmus, galinčius sunaikinti bakterijas. Juk dėl spuogo ant nosies ar kiek infekuoto nubrozdinimo ant kelio nepuolame vaiko gydyti geriamais antibiotikais. Jau senokai antibiotikai neskiriami ir esant lengvoms žarnyno bakterinėms infekcijoms. Jie būtini tik tada, kai matome, kad vaikas pats nebesusitvarkys su infekcija, kai užduotis, kurią apsiėmė vaiko imuninė sistema, yra per sunki ir vaikui gresia ligos komplikacijos.

Paprastai streptokokinė gerklė atrodo taip:

Daugelyje straipsnių apie streptokokinę gerklės infekciją nurodoma, kad ir negydoma lengvo laipsnio infekcija praeina per 7-10 dienų. O jei skiriami antibiotikai, juos būtina vartoti 10 dienų. Paprastai skiriami penicilino grupės antibiotikai. Tačiau jei vaikas jaučiasi gerai, tikrai galima palaukti ir neduoti antibiotikų. Be abejo, reikėtų nuolat vertinti vaiko būklę, stebėti kaip jis jaučiasi, ar liga jo pernelyg nesekina ir kokia ligos dinamika. Taip pat reikia kartoti Strep testą, nes toks vaikas išskiria bakteriją ir gali apkrėsti kitus. Todėl labai prašyčiau tokių vaikų į kolektyvus neleisti.

Kita streptokokų sukelta liga yra tonzilitas, kuriam būdinga sunkesnė eiga, intensyvesnis karščiavimas, tonzilių išvešėjimas ir apnašas ant jų, kaklo limfmazgių padidėjimas, bloga savijauta. Dažniausiai A grupės β hemolizinis streptokokas sukelia anginą, nors tokią infekciją gali sukelti ir kitokios bakterijos. Tuomet gerklė ir tonzilės atrodytų maždaug taip:

Tokiu atveju ir vaiko savijauta būtų prastesnė, lyginant su streptokokiniu faringitu sergančiu vaiku, ir kraujo tyrimai rodytų akivaizdžią bakterinę infekcija. Jei vaikas intensyviai karščiuoja, jei tikrai blogai jaučiasi, gydytojas tokioje situacijoje greičiausiai jau skirs antibiotikus. Papildomai skiriami dezinfekuojantys ir uždegimą slopinantys purškalai į gerklę, vaistai, mažinantys temperatūrą ir skausmą – kad tik vaiko savijauta kuo greičiau pagerėtų.

Tik 10-15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatina. Tikrai ne visi vaikai, užsikrėtę streptokoku, šia liga suserga. Skarlatina - tai minimos Streptococcus pyogenes bakterijos sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir  tipiškais bėrimais odoje. Kitas galimas simptomas – „avietinis” liežuvis, nors jis ne visada pasireiškia. Gali būti tiesiog apsinešęs baltu apnašu dėl bakterinės intoksikacijos. Vaikams gali skaudėti pilvą, juos gali pykinti ar pasireikšti vėmimas. Tad jei atsiranda bėrimas odoje kartu su išvardintais simptomais, galima diagnozuoti skarlatiną. Antrą ligos savaitę kaklo, liemens, ausų, kojų ir rankų oda gali pradėti šerpetoti, delnai ir padai – smarkiai luptis. Tai paprastai trunka apie 10 dienų.

Vėlgi, jei liga sunki, skiriami antibiotikai ir taikomas simptominis gydymas, kuris palengvina bendrą vaiko būklę.

Pagrindinė priežastis, kodėl šios bakterijos paplitimas toks didelis, yra ta, kad infekcija perduodama oro lašeliniu būdu kontaktuojant su ligoniu arba besimptomiu užkrato nešiotoju. Todėl dažniausiai streptokokine infekcija serga darželius, mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas lankantys vaikai (5–15 metų). Vaikai lengvai užsikrečia tiesiog būdami toje pačioje patalpoje su sergančiu asmeniu. Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnius prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus. Vieną kartą susirgus skarlatina, dažniausiai ji nebepasikartoja. Bet pačiu streptokoku apsikrėsti vaikai gali ir prasirgę skarlatina, ir kitomis streptokokų sukeltomis infekcijomis. Primenu, antibiotikai nesuformuoja imuniteto prieš bakterijas. Šios bakterijos gali išgyventi iki kelių mėnesių ant sausų paviršių gleivėse ar kraujo likučiuose ir toliau užkrėsti žmones. Tad verta pasirūpinti ir aplinkos higiena.

Sergantysis gali apkrėsti aplinkinius per 3 savaites nuo ligos pradžios, jei laiku nepradeda vartoti antibiotikų ar serga sunkesne ligos forma. Jei vaikas vartoja antibiotikus ir būklė gerėja, paprastai jis nebepavojingas, t.y. nebegali užkrėsti kitų 2-3 ligos dieną. Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 1-6 d. Jei kyla klausimas, ar tikrai tai streptokokinė infekcija, galima pasitikslinti atliekant mano minėtus Strep greituosius testus (kurių specifiškumas ir jautrumas tikrai aukšti), pasėlius nuo tonzilių ar specifinius kraujo tyrimus.

Galima būtų paminėti ir kitas, sunkias, ligas, kurias sukelia minėta bakterija. Tačiau tiesiog pasakysiu - netinkamai gydomos streptokokinės infekcijos, kaip ir kitos infekcijos, gali komplikuotis dar pavojingesnėmis ligomis. Todėl labai svarbu tinkamai ir laiku vertinti bendrą vaiko būklę. Dar svarbiau yra suprasti, kad jei antibiotikai skiriami tris ir daugiau kartų, norint išspręsti tą pačią problemą ir ji neišsisprendžia, galbūt vertėtų keisti problemos sprendimo būdus?